Awọn obi ati awọn ọmọde, paapaa awọn ọmọde ati awọn ọdọ, maa n ṣe aniyan nigbati wọn ba ri pe wọn ni kukuru ju ọpọlọpọ awọn ẹlẹgbẹ ati awọn ọmọ ẹgbẹ wọn ti ọjọ ori kanna.
Lakoko ti o wa ọpọlọpọ awọn ipo iṣoogun ti o le fa awọn ọmọde ni kukuru kukuru, ọpọlọpọ awọn ọmọ ti o kuru jẹ deede .
Eyi jẹ akoko kan nigbati awọn ọmọde le fi ẹbi fun awọn obi wọn, tabi ni tabi ni o kere awọn Jiini, fun nkan kan.
Ọpọlọpọ awọn ọmọde kuru nitori pe wọn ni awọn obi kukuru. Awọn Genetics ṣe ipa pupọ ninu bi eniyan ṣe ga.
Awọn Predictors giga
Awọn obi maa n beere boya dọkita wọn le mọ bi awọn ọmọ wọn ṣe ga. Nigba ti olutọju ọmọ wẹwẹ rẹ ko ni rogodo ti o ni rogodo lati wo bi awọn ọmọ rẹ yoo ṣe ga to bi wọn ti dagba, nibẹ ni agbekalẹ kan ti o nlo awọn giga ti awọn obi lati ṣe iranlọwọ fun wọn lati ṣe iṣiro ipo giga ọmọde tabi ipo agbara wọn fun idagbasoke. Ni apapọ, iwọ ṣe apapọ awọn ibi-ibimọ awọn obi bibi papọ ati lẹhinna fi awọn 2 1/2 inches ti o ba jẹ ọmọkunrin, tabi yọkuro 2 1/2 inches fun ọmọbirin kan. O tun le lo asọtẹlẹ asọtẹlẹ online kan lati ṣe ṣe iṣiro fun ọ.
Figuring jade iyẹwu ọmọde jẹ pataki, nitori ti ọmọ ba wa ni isalẹ rẹ agbara agbara, lẹhinna eyi le jẹ ami kan ti iṣoro.
Deede Normal
Awọn ọmọde dagba kiakia ni awọn ọdun 4 akọkọ (paapa ni awọn ọdun meji akọkọ), ni awọn oṣuwọn to ga to 4 inches fun ọdun ni apapọ.
Lẹhin ọjọ ori 4, awọn ọmọde maa n dagba ni ilọkuro dinku ti o lọ silẹ bi kekere bi 2 to 2 1/2 inches fun ọdun - titi ti wọn yoo fi dagba sii. Lẹhinna bi wọn ti lu ikun idagbasoke ti o pọju ni ilosiwaju, awọn ọmọde n dagba ni iwọn 3 si 3 1/2 inches fun ọdun kan, ati awọn omokunrin dagba nipa inimita mẹrin lododun. Lẹhin awọn ọmọ ile-iwe kọnju idagba idagbasoke idapọ, idagba wọn yoo fa fifalẹ titi di igba ti wọn ba de giga ti wọn dagba, ni iwọn ọdun 4 si 5 lẹhin igbigba idagbasoke wọn.
Awọn ọmọkunrin ati awọn ọmọbirin maa n tesiwaju lati dagba titi wọn o fi di ọdun 14 si 16, ṣugbọn eyi da lori nigbati wọn bẹrẹ si ipo alade, eyi ti o le bẹrẹ nibikibi laarin awọn 8 ati 13 fun awọn ọmọbirin ati 9 ati 14 fun awọn ọmọkunrin. Fun apẹẹrẹ, ti ọmọbirin ba bẹrẹ si tọkọtaya ni ọdun mẹjọ, lẹhinna o le ni idagba idagbasoke rẹ ni ọdun mẹsan ati pe o dagba nigbati o jẹ ọdun 13. Ni apa keji, ti ọmọbirin miiran ko ba bẹrẹ si ori titi o fi di ọdun 12, lẹhinna o le tẹsiwaju titi di igba ọdun 17 ọdun.
Bakannaa, ranti pe awọn ọmọbirin ba de ọdọ idagbasoke idagbasoke ti wọn ni ọdun meji sẹhin ju awọn ọmọdekunrin lọ, nitorina ni ibẹrẹ ọdọ, ọpọlọpọ awọn ọmọbirin ni o ga ju ọmọkunrin lọ.
Ni afikun si awọn giga ti awọn obi wọn, awọn iyatọ wọnyi ni akoko ti ibẹrẹ ti iroyin onibaje fun ọpọlọpọ awọn iyatọ ninu awọn ibi giga ti awọn ọmọde ni ẹgbẹ ati awọn ọdun ọdọ.
Aṣayẹwo ọmọ kekere
Nigbati o ba ṣe ayẹwo awọn ọmọ kukuru, diẹ ṣe pataki ju ibi ti wọn wa lori chart kikọ silẹ ni bi wọn ti n dagba sii. Lati wo idiwo ti idagbasoke, tabi opo gigun ti ọmọde, o ni lati ma wo awọn ọdun pupọ ti idagba.
Awọn ọmọde ti o dagba ni deede yẹ ki o tẹle itọju idagba wọn daradara, bẹẹni paapaa ti wọn ba wa ni ipele 5th tabi 3rd, ti o ba jẹ pe wọn ti wa nigbagbogbo, lẹhinna o le dagba ni deede.
Ti ọmọ rẹ ba n kọja laye tabi awọn ila lori idagba idagba, lẹhinna o le jẹ iṣoro iṣoro kan ti o fa ki o jẹ kukuru. Ranti pe awọn ọmọde le ma nko awọn oṣuwọn lakọkọ ni awọn ọdun diẹ ti igbesi aye, ati pe eyi jẹ ohun ti o wọpọ ni awọn ọmọde pẹlu awọn obi kukuru tabi idaduro idagbasoke ti ofin (nigbakugba ti a npe ni "awọn oniṣẹ pẹlẹ").
Awọn asia pupa ti o le ṣe afihan iṣoro idagba pẹlu nini iṣeduro iṣoogun alaisan tabi awọn aami aisan miiran, gẹgẹbi eebi, igbuuru, ibajẹ, ipadanu idibajẹ, ailera ko dara, ounjẹ talaka, orififo, ati idaduro igba ewe. Nini akoko kukuru to le jẹ ami kan ti iṣọn-ẹjẹ ti o gaju, gẹgẹbi ipalara ti abhondroplastic, ati jije kukuru ati apọju iwọn le fihan ohun ti o jẹ endocrine tabi iṣoro hormonal.
Ipin pataki julọ ti ṣe ayẹwo ọmọde ti o ni kukuru kukuru n ṣe atunyẹwo awọn igbasilẹ idagbasoke wọn tabi iwe itọnisọna idagbasoke. Ti ọmọ kekere kan ti ni ju ọkan lọ paediatricia, lẹhinna o jẹ imọran dara lati gba gbogbo awọn iwe igbasilẹ ọmọ naa jọ fun awọn ọmọ ilera ti o wa lọwọlọwọ lati ṣayẹwo. Ti wọn ba jẹ kukuru ṣugbọn dagba ni deede, lẹhinna ko si igbeyewo diẹ sii le nilo. Dọkita rẹ le pinnu lati ṣe akiyesi idagbasoke ọmọ rẹ ni awọn ọdun mẹta si 6 si ọjọ keji lati rii daju pe o tẹsiwaju lati dagba ni deede.
Igbeyewo Kukuru Awọn ọmọde
Idanwo awọn ọmọde kekere ni a nilo nigba miiran, tilẹ, boya lati ṣe akoso ipo iṣoogun ti o le fa idiwọn kukuru tabi lati ṣe idaniloju ọmọ kekere kan tabi obi kan ti o n dagba ni deede.
Ọkan ninu awọn igbeyewo pataki julọ jẹ ọjọ ori. Lati mọ ọjọ ori egungun ọmọ rẹ, dokita rẹ yoo paṣẹ fun x-ray ti ọmọ rẹ. Awọn x-ray ni a ṣe afiwe si awọn lẹsẹsẹ ti awọn oju-iwe x-ọjọ deede lati awọn ọmọ deede ti awọn oriṣiriṣi oriṣiriṣi. Fun apẹẹrẹ, ti o ba jẹ pe x-ray ọmọ ọmọ rẹ ti fẹran bi awọ-awọ-awọ-mẹjọ ti o jẹ ọdun mẹjọ ọdun mẹjọ ti a sọ ọmọ rẹ pe o ni ọjọ ori ti ọdun mẹjọ.
Ti ọjọ ori egungun ọmọ rẹ ba kere ju akoko ori rẹ lọ tabi ọjọ gidi, lẹhinna o wa ni ṣiṣi aaye fun egungun rẹ lati dagba lẹhin ọjọ ori ti o yoo rii daju pe o ti dawọ duro. Awọn obirin maa n tesiwaju lati dagba titi di ọdun-ori ti o to ọdun 14, ati awọn omokunrin ma dagbasoke lẹhin ti ọjọ ori ti ọdun 16 (pẹlu akoko idagba ti o pọju ni ọdun ori ti ọdun 14). Nini akoko idaduro tabi ilọsiwaju oṣuwọn le tun jẹ ami ti iṣoro kan ti o nilo siwaju imọran.
Awọn ayẹwo miiran le ni awọn ayẹwo ẹjẹ lati ṣayẹwo fun hypothyroidism (T4 ati TSH), awọn ipele homonu idagbasoke (nigbagbogbo nipasẹ ayẹwo IGF-1 ati IGF BP3), pari awọn ẹjẹ (lati ṣayẹwo fun ẹjẹ), awọn kemikali ẹjẹ (eyi ti o le ni SMA 20 lati ṣayẹwo fun aisan aisan ati ẹdọ), itọju, ati nigbamiran kan karyotype lati wa awọn ohun ajeji ti awọn kọnosomal (paapaa ninu awọn ọmọbirin ti o ni fura si nini iṣọ Turner).
Awọn okunfa ti Kukuru Kuru
Ọkan ninu awọn idi deede ti o wọpọ fun ọmọ rẹ ni kukuru ni nini kukuru kukuru ti idile, eyi ti o tumọ si awọn obi ọmọ ati awọn ẹbi miiran jẹ kukuru. Awọn ọmọ yii maa n dagba ni oṣuwọn deede, biotilejepe wọn jẹ kukuru, wọn si tẹle igbigba idagba ti o le wa ni isalẹ ṣugbọn eyiti o ni ibamu si awọn igbigba idagba deede. A ko ni idanwo nigbagbogbo, ṣugbọn ti o ba jẹ ọdun ori, abajade yoo jẹ deede ati ki o ma ṣe leti.
Ohun miiran ti o wọpọ fun kukuru kukuru ninu awọn ọmọde deede ni nini idaduro ofin fun idagbasoke. Awọn ọmọde ti o ni iyipada deede ti idagba yii ni kukuru ati pe wọn n dagba ni tabi ni isalẹ 3 ogorun percentile fun iga wọn. Iwọn oṣuwọn wọn yoo jẹ deede ni 2 si 2 1/2 inches fun ọdun kan. Awọn ọmọde yii yoo ni ọjọ ori egungun ti o pẹ, ti o fihan pe o wa ṣi afikun yara lati dagba. Wọn tun ni idaduro ni ibẹrẹ ti ọjọ ori. Biotilẹjẹpe kukuru, awọn ọmọde pẹlu awọn idaduro idagbasoke idibajẹ yoo tẹsiwaju lati dagba nigbati awọn ọmọde miiran ti duro lati dagba ati pe wọn yẹ ki o de giga ti o jẹ agbalagba ti o sunmọ ibi giga wọn. Awọn ọmọde yii ni a ma ṣe apejuwe bi awọn " oniṣẹ pẹlẹpẹlẹ ", ati pe ọpọlọpọ awọn ẹbi ẹbi miiran wa ti o tun dagba ni pẹ ati tẹle ilana yii fun idagbasoke.
Awọn itọju
Biotilejepe ọpọlọpọ awọn idi deede fun ọmọ rẹ lati kuru, awọn ipo pataki ti o nilo itọju ni tun wa. Awọn ọmọde ti o ni awọn ipo wọnyi ni kukuru ṣugbọn wọn ko dagba ni deede, wọn ko tẹle igbigba idagbasoke, ati igbagbogbo wọn nyọ si awọn ọgọrun silẹ.
Ọkan ninu awọn ipo wọnyi ati eyi ti awọn obi n maa n ṣe aniyan nipa jẹ aipe idaamu homonu. A nilo homonu idaamu fun idagba deede, ati awọn ọmọde ti aipe idaabobo idagba ni kukuru, igba diẹ ni o kere ju ọjọ ori wọn lọ, ati pe o le jẹ iwọn apọju. Lakoko ti wọn yoo ni idaduro ni ọjọ ori wọn, bi awọn ọmọde ti o ni idaduro ofin, awọn ọmọde ti aipe idaabobo ti idagba yoo ni ilọsiwaju oṣuwọn lọra ati pe wọn yoo ni idagba idagbasoke ti o ṣubu kuro ni awọn igbigba idagba deede. Idaamu aiṣedeede ti idaamu le jẹ alailẹgbẹ (ọmọ kan ti a bi pẹlu rẹ), tabi o le ni igbasilẹ lẹhin igbesi aye lati ipalara akọle tabi tumọ ati ọpọlọ iṣọn.
ti o ba jẹ pe ọmọ-ọdọmọkunrin ti o fura pe ọmọ rẹ ni aipe idaamu homonu, o le ṣayẹwo awọn ipele ọmọ rẹ ti IGF-1 ati IGF BP3, eyi ti yoo jẹ kekere ninu ọmọde pẹlu aipe kan. Iwadii igbega homonu idagba kan le tun ṣee ṣe nipasẹ ọwọ egbogi ọmọ-ẹjẹ kan.
Awọn itọju fun idaamu homonu idagba ni idapo homonu idagba. Awọn ipo miiran ti a nlo idaamu idagba lọwọlọwọ ni aṣeyọri pẹlu ajẹsara Turner , ailera ikuna kidirin, ati iṣaisan Prader-Willi.
Awọn itọju ailera homometric ti a ti fọwọsi ni igba diẹ fun itọju awọn ọmọde ti o ni kikuru ti idiopathic, ti a pe ni homonu ti ko ni idaamu ti o ni alaini kukuru, ti o ba jẹ pe o wa ni awọn iyatọ ti o to ju 2.25 lọ ni isalẹ awọn itumọ fun ọjọ ori ati ibalopo, tabi laarin awọn kukuru ju 1,2 ogorun ti awọn ọmọde.
O ṣe pataki lati ṣe akiyesi pe awọn igbadun homonu idagba jẹ gbowolori, a maa n fun awọn ọmọ kukuru fun mẹfa ni ọjọ meje ti ọsẹ titi ti wọn yoo fi pari ọjọ-ori, ati pe wọn yoo gba ọmọde nikan si 2 to 3 inches ti idagbasoke. Nitorina ọmọ kekere kan ti o ni iwo ti a ti sọ tẹlẹ ti 5'6 ", ati ẹniti o ni akoko kukuru ti o ni idaniloju, o le jẹ ki o to 6 ẹsẹ ga nitori pe o ngba awọn iwoye homonu.
A ṣe le lo homonu idagba fun awọn ọmọde ti wọn bi kekere fun ọdun-gọọgọrun ati pe wọn ko ni idagbasoke ni idagbasoke wọn nipasẹ akoko ti wọn jẹ ọdun meji.
Awọn ọmọde kukuru
Nmu awọn igbasilẹ ti o dara julọ fun giga ati iwuwo ọmọ rẹ le mu ki o rọrun julọ lati ṣe ayẹwo ọmọde ti o ni kukuru kukuru. Rii daju pe o lọ si awọn ọdọọdun deede pẹlu ọmọde pẹlu ọmọ inu ilera rẹ, ati paapaa ni ijabọ aisan, beere wọn lati ṣe iwọn ile ọmọ rẹ ti a ko ba ti ṣe laipe. Lakoko ti ọpọlọpọ awọn ọmọ inu ilera le bẹrẹ ibẹrẹ akọkọ ti ọmọde kukuru, ti o ba nilo idanwo miiran, tabi iwọ tabi ọmọ rẹ nilo ifọkanbalẹ, lẹhinna ijabọ si olutọju ida-paediatric le jẹ iranlọwọ.
Awọn orisun:
Ilana ti Amẹrika ti Awọn Ẹjẹ Jiini (ACMG) jẹ itọnisọna ilana: imọran-aye ti kukuru kukuru. Genetics in Medicine: Okudu 2009 - Iwọn didun 11 - Oro 6 - pp 465-470.
Gubitosi-Klug RA. Igba kukuru ti o nipọn. Endocrinol Metab Clin North Am, Kẹsán 2005; 34 (3): 565-80.
Kronenberg: Williams Textbook of Endocrinology, 11th ed.
Leschek EW. Ipa ti idaamu homonu idagba lori itọju agbalagba ninu awọn ọmọ peripubertal pẹlu akoko kukuru ti idiopathic: kan ti a ti sọtọ, afọju meji, idanwo iṣakoso ibi-aye. J Clin Endocrinol Metab, Keje 2004; 89 (7): 3140-8
Quigley CA. Idaamu idaamu ti idagba ti awọn idaamu idaamu homonu-ailopin ti ko ni idagbasoke. Endocrinol Metab Clin North Am, Oṣu Kẹwa 2007; 36 (1): 131-86